Išnyks niekšeliai tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jų purvą.
Vardai dūlės, lyg kad pernykščiai lapai,
Rūdys sugrauš judošių turtą.
O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos.
Bus Lietuva, bus Vilnius ir Trispalvė
Ant Gedimino kalno vėlei mums pražydus.
Su meile nešė tąkart tvirtos rankos,
Tautos sūnaus, drąsuolio didžiavyrio.
Gal juodvarniai ir bars, kranksės supykę:
— Ne tam, ne tam šlovės vainiką pinat.
Tokia jų prigimtis, kam ir klausyti,
Kai reikia puošti ąžuolus lelijom.
Reklama
Iškils iš praeities, ir jų nesulaikyti,
Neuždaryt pavasarį griaustinio,
Nebeužmiršt, kas laisvėn taką mynė
Ir kėlė vėliavą ant bokšto pirmutinis.
Raudondvaris
Reklama
