Dabar toks momentas Lietuvoje, kad partizanų, kalinių ir tremtinių vaikai tiesiog negalime tylėti, neturime teisės, nes mūsų tėvai mus iš kapų šaukia, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta, tai jau yra tiesiog įžūlus pasityčiojimas iš visko, už ką jie kovojo ir kentėjo, iš visos mūsų tautos istorijos, iš mūsų laisvės kovų, iš mūsų didvyrių. Tai jau absoliučiai netoleruotina. Gana yra gana!
Kaip žinia, fizikoje yra toks trečiasis Niutono dėsnis, jog kiekvienam veiksmui visuomet būna atoveiksmis — reakcija. Na tai ir Šimašiaus įžūlumui turi gi pagaliau būti adekvatus atsakas. Kaip jis pasielgė, tam nėra ir negali būti absoliučiai jokio pateisinimo, už tai turi susilaukti atpildo.
Tačiau aš, kaip jau ne kartą sakiau ir rašiau, vis tiek kaltinu visų pirmiausia ne tautos išmatą Šimašių, o tuos, kas už jį balsavo ir išrinko Vilniaus meru. Juk niekas jų nevertė, su lazda už nugaros nestovėjo. Reiškia vilniečiai šiandien matyt ir tėra verti tik tokio mero.
Atrodytų, na kaip gi galima būtų balsuot už Šimašių? Kokiu žmogus turi būti besmegeniu, kad balsuotų už Šimašių?! O balsuoja! Juk išties sveiku protu tai, atrodytų, apskritai nepaaiškinama ir nesuvokiama!
Šias kelias dienas aš beveik vien tik apie tai ir galvojau, ko Lietuva sulaukė, kur yra, po trijų dešimtmečių, dabar mūsų tauta atsidūrusi. Baisu net pagalvot, kad šitaip viskas apsisuko. Kas gi būtų galėjęs įsivaizduoti tada, kai lietuviai masiškai ėjo į visus tuos grandiozinius Sąjūdžio mitingus, 1988 ir 1989 metais, į Baltijos kelią, ar kada 1991 metais Vilniuje gynė Seimą bei televizijos bokštą, kad po 30 metų bus šitokia baisi padėtis Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje.
Prieš tris dešimtmečius, kai komunistinė imperija TSRS sugriuvo, na tai tada gi jau manėm, kad ir komunizmas apskritai visam laikui pagaliau išnyks ir niekada jo pasaulyje daugiau niekur nebus. Tačiau jis ne tik kad neišnyko, bet netgi labai sparčiai atsigavo, atsišviežino, įgaudamas jau visai kitokį pavidalą, ir dabar štai yra, sakyčiau, iš tiesų netgi stipresnis, negu kad buvo tas anas — „klasikinis“ — jo variantas. Europos Sąjunga dabar juk tikrai daugeliu atžvilgių tampa jau turbūt net labiau komunistine, negu net Tarybų Sąjunga kad buvo. Tada komunizmu pas mus net ir valdžia nelabai tikėjo, o dabartinis šitas naujasis liberalistinis komunizmo variantas jau taip yra užvaldęs žmonių (ypač jaunų) sąmonę, kad daugelis jų, mano nuomone, yra gal net didesni komunistai dabar, negu buvo pats Leninas, ar Stalinas. Esu su jais, tais dabartiniais, aš ir čia Amerikoje nemažai susidūręs ir tuo akivaizdžiai įsitikinau.
Tik dabar komunistais vadintis, aišku, jau nebemadinga, tai visokių kitokių yra priedangų. Seniau vadindavo „klasių kova“, o dabar kova už „toleranciją“, „mažumų teises“, „įvairovę“, „žmogaus teises“, „multikultūralizmą“, ir taip toliau… Patys save jie šiandien vadina „pažangiaisiais“, „liberalais“, „socialdemokratais“, „naująja kaire“, „antifašistais“, „žmogaus teisių gynėjais“ ir dar daugybe visokių vardų. Tačiau jų tikslas tai juk lygiai toks pats, kaip ir anais laikais, kaip ir anų „klasikinių“ bolševikų, būtent – sunaikinti mūsų rasę ir civilizaciją.
Bet juk viskas kaip tik būtent šitaip ir buvo iš anksto suplanuota, kad „anas“ komunizmas atseit neva sugrius, visi galvosim, jog komunizmui jau apskritai galas, o tuo tarpu, lyg niekur nieko, ir išlįs šitas naujasis variantas, kokį dabar štai būtent beveik visur Europoje jau ir matome. Tame tarpe ir Lietuvoje.
Na, o, kad šitas dabartinis komunizmas galutinai įsitvirtintų, irgi iš anksto pasirūpinta, tam baltųjų žmonių sąmonė atitinkamai ir modifikuota. Tą mūsų priešai pagrindinai ir darė paskutinius, maždaug, apie 60 metų, būtent keitė žmonių sąmonę. Pamažu įtikino Europoje bei Amerikoje daugelį (ypatingai jaunimo tarpe), kad viskas, kas dabar vyksta, yra labai gerai, kad šitaip ir turėjo būti, kad tradicinė kultūra ir moralė, tautos ir tautinės valstybės — tai praeities atgyvena, kad visur turi būti, kaip jie mėgsta vadinti, „margaspalvės visuomenės“, kad tautų ilgainiui išvis neturi likti, kad bet koks iš Afrikos į Lietuvą atklydęs negras gali (ir turi!) būti vadinamas „juododžiu lietuviu“, na ir taip toliau, daug pas juos yra visokiausių idėjų, kaip Europą ir visą mūsų baltąją rasę galutinai transformuoti ir po to, aišku, galutinai sunaikinti.
Tas buvo suplanuota, prieš daugiau kaip šimtą metų, įžymiuosiuose „Siono išminčių protokoluose“, ir paskui nuosekliai vykdoma, ko rezultatai šiandien jau daugiau nei akivaizdūs. Tokia pergalė Leninui ar Stalinui turbūt nebūtų galėjusi net prisisapnuot.
Taigi įvykdyta tikrų tikriausia revoliucija, perversmas baltųjų žmonių smegenyse. Daugelis jų dabar jau mąsto taip, kaip mūsų priešai nori, kad visi mes mąstytume. Čia lygiai kaip kompiuterį, reikia pirmiausia užprogramuoti ką jis turi daryt, žmogų irgi taip užprogramuoja.
Ir tai yra, aišku, jų kerštas mums už taip vadinamą „holokaustą“, kad mes atseit juos žudėm, o dabar jie mus už tai išvis sunaikins, ir tautas ir visą rasę. Tegul mūsų žemes kiti pasiima. Baltų žmonių pasaulyje jau ir taip yra mažiau negu 10 procentų, tai kada mes visai išnyksim tikrai bus kam mums priklausiusiose teritorijose gyvent. Sakoma gi, kad šventa vieta tuščia nebūna.
Na, o mes lietuviai tai gi jiems ir išvis juk patys pagrindiniai „žydšaudžiai“. Tai ką manot, jeigu jie net švedus nori sunaikint, švedus, kurie per Antrąjį pasaulinį karą buvo išvis neutralūs ir žydus gelbėdavo, tai ką, negi jie mus lietuvius paliktų ramybėje? Švedų gal kokį vieną kitą, jiems prijaučiantį, gal būt ir paliks, bet jau mūsų tai tikrai ne. Lietuvą užtvindys negrais, kurie ilgainiui lietuvius paskui visus ir suės, tiesiogine kanibaline prasme.
Dabar jau tad toks lietuvių tautai pavojus iškilo, kokio išvis niekada mūsų istorijoje turbūt dar nėra ir buvę. Italų poetas Dantė kadaise rašė, kad „karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius moralinius išbandymus laikėsi neutralumo“. Būtent šiandien ir yra Lietuvoje kaip tik toks didysis išbandymas, kada Lietuvos patriotui abejingumas ir neutralumas turėtų būti absoliučiai nepriimtina. Todėl, kad jeigu žmogus yra atseit neutralus tai gi jis jau savaime, pats to gal net ir nenorėdamas, ir atsiduria priešų pusėje. Todėl, kad mūsų priešai šiandien ir siekia labiausia, kad būtent kaip galint daugiau žmonių būtų neutraliais, pasyviais, viskam abejingais.
Manau, sutiksite su manimi, kad jokie išorės priešai nėra tokie blogi, kaip vidiniai priešai, kurie yra savos tautos, savo Tėvynės išdavikai, kurie atidaro pilies vartus ir įleidžia vidun išorės priešus, puolančius tą pilį. Tai iš visų priešų ir yra patys blogiausi, patys pavojingiausi priešai, kuriuos ir reikia labiausia nekęsti. Na, o dabartinėje Lietuvoje tokių niekingų šabesgojų, kaip Vilniaus meras Šimašius, dabar tikrai yra gi nemažai, kas savą tautą išdavė, kas Tėvynei visaip šiandien kenkia, į pražūtį ją veda, tautai duobę kasa.
Jie būtent ir yra kas šiandien Lietuvai kelia didžiausią grėsmę. Jie ir yra, kaip aš juos pavadinčiau, juodieji lietuviai, tik ne savo odos spalva, o dėl savo išties juodų darbų. Ir tikrai ne vien tiktai Šimašių aš čia turiu omeny, reikia žvelgti plačiau. Tyčiojimasis iš tautai šventų dalykų — tai juk irgi sudėtinė „Siono išminčių“ plano dalis, ką visokie niekingi išgamos ivaškevičiai ir vanagaitės, būtent kaip tik ir daro, už trisdešimt sidabrinių Judo šekelių mūsų priešams tarnauja.
Reikėtų tad Lietuvos patriotams šiandien su jais ne diskutuot ar mandagiai derėtis, netgi teisinantis prieš juos nuolat, ne stengtis jiems patikt ir įtikt, o labai aiškiai visiems mūsų tautos dabartiniams priešams pasakyt, kad tegul pasiima savo vaivorykštines vėliavas ir nešdinasi iš Lietuvos, nors kad ir į Afriką. Kodėl tūkstančiai gerų Lietuvos žmonių buvo priversti savo gimtąją šalį palikti, o štai visokie šimašiai Lietuvoje įžūliai smirdi ir Lietuvai kenkia? Reikėtų tad parodyt jiems, kiekviename žingsnyje, tokią neapykantą, kad degtų, liepsnotų Lietuvos žemė po jų kojomis…
Ir negali apskritai dabar būti jokių kalbų apie pakantumą ar kažkokį mandagumą. Partizanai prieš 70 metų apie mandagumą negalvojo, o paprasčiausia įspausdavo įkaitintu metaliniu antspaudu žvaigždę kolaborantui ant kaktos ir viskas, tas (ar ta) paskui iki gyvenimo galo turėjo su tuo gėdos ženklu jau ir vaikščioti. Pamenu, buvo Kauno istorijos muziejuje toks antspaudas, dar vaikystėje mačiau. Na, o tie anų laikų kolaborantai tai juk ir buvo jie būtent, lygiai kaip ir dabartiniai šimašiai, tokie pat savos tautos išdavikai ir Lietuvos priešų tarnai. Tada jie irgi sakydavo, kad „kitokią“ Lietuvą kuria, ne buržuazinę ir nacionalistinę, o tarybinę ir komunistinę. Taip ir šitie neokomunistai dabar varo visokią propagandą apie „pilietinę valstybę“, „atvirą visuomenę“, toleranciją, žmogaus teises ir panašiai.
Tiek ir tie buvo ir šitie yra tiesiog Lietuvos naikintojai. Tiesiogine žodžio prasme. Juk žodis „stribas“ tai ir atsiradęs buvo gi iš rusiško žodžio „istrebitel“, t.y. būtent naikintojas. Mano giliu įsitikinimu, šiandieniniai priešai yra netgi pavojingesni, nes tie anų laikų lietuviai stribai tai gi būdavo dauguma tik prasigėrę kaimo bernai, kai tuo tarpu šiandien, štai, žiūrėkit, toksai yra net sostinės meras! Visų šitų dabartinių tautos išgamų su anais stribokais tad nėra ką nė lygint. Šitie yra būtent, kartoju, pabrėžiu, yra žymiai, nepalyginamai klastingesni ir pavojingesni.
Arba jie mus nugalės, arba mes juos. Jokio vidurinio varianto, kažkokio kompromisinio taikaus sugyvenimo su priešais nėra ir negali būti. Reikia tą pagaliau visiems suprasti.
PAKELK GALVĄ, LIETUVI !!!
